- pasalos
- pãsalos sf. pl. (3b)
1. slaptas pasirengimas, tykojimas staiga užpulti, įtraukti į pinkles nesitikintį, nenujaučiantį to: Įviliojo jį į pasalas Grz. Kartais vilkų medžioklė būna organizuota – dalis laukia vilkų pasalose, o kita dalis varo link jų grobį T.Ivan. Šiąnakt buvo pasalos – žiūrėk, kaip rugiai išvolioti (rugiuose pasislėpus tykota ką sučiupti) Sv. ^ Pasalų šuva kenksmingas LTR(Auk).
2. gerai užsimaskavusi, paslėpta kariuomenės dalis priešui nelauktai užpulti: Netrukus būrys gavo įsakymą išeiti ilgesniam laikui į pasalas rš. Besitraukiančių fašistų gaujos paplūdo į paežerę. Bet čia juos sutiko artileristų pasalos rš.
◊ iš pasalų̃1. J, NdŽ, Slm nematant, slapta prisėlinus: Jų šuo iš pasalų (visai nelojęs) kanda Vv. Iš pasalų̃ įkando Erž. Taip nenugalėsi, tai iš pasalų kirsk Mrk. Iš pasalų kai šoks ant manęs! Alk. Saugokis, mūsų šuva iš pasalų̃ puola! Vb. Gyvatė iš pasalų gilia – toks jau jos prigimimas rš.2. nepaskelbus karo: Hitlerinė Vokietija iš pasalų užpuolė mūsų tėvynę (sov.) sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.